Ottmaras Hörlas  – vokiečių konceptualiojo meno kūrėjas, skulptorius, instaliacijų, veiksmo, fotografijos ir objektų menininkas. Jis pelnė pasaulinį populiarumą dėl savo radikalių, avangardinių meno koncepcijų, taip pat didelio masto projektų, kuriuose vaizduojamos serijinės skulptūros viešosiose erdvėse, remiantis savitu skulptūros, kaip organizacinio meno, apibrėžimu.

Jis laikomas „agituojančiu už naujo tipo viešąjį meną“ ir sėkmingu menininku, kuriančiu daugybę kūrinių, įgyvendinančiu savo viziją apie meną visiems ir skatinančiu skulptūros demokratizavimą kaip niekas kitas. Jo svarbus indėlis į vaizduojamąjį meną pelnė jam  apdovanojimų, iš kurių naujausias – CREO inovacijų apdovanojimas – buvo skirtas Vokietijos kūrybiškumo draugijos (Deutsche Gesellschaft für Kreativität e. V.) 2015 m. Nuo 1999 m. Hörlas  profesoriauja Niurnbergo dailės akademijoje, o nuo 2005 m. yra akademijos prezidentas. Be to, jis yra vienas iš grupės „Formalhaut“ įkūrėjų. Ottmaras Hörlas gyvena ir dirba Vertheime, Frankfurte prie Maino ir Niurnberge.

Vienas pagrindinių jo tikslų – įveikti šiandienos mene vis dar vyraujantį reiškinį, kai menininkas pasiekia subjektyvų savo išraiškos išsipildymą, palieka asmeninį pėdsaką ir išreiškia individualų stilių; Hörlis, priešingai – nori veiksmingai įgyvendinti „valios nebuvimą kaip kūrybinės praktikos sąvoką“. Jo menas yra tiesioginis, tampa įvykiu ir patirtimi, įkvepiančia ir jungiančia žmones lyg bendravimo forma. Originalumo idėja paprastai yra pervertinama. Originalas yra chimera. Meninis pasiekimas slypi jo poveikyje visuomenei. Šis poveikis yra neginčijamas. Yra paveikslų, kurie keičia pasaulį, pavyzdžiui, Pikaso „Gernika“, ir kitų, kurie tarnauja kaip svetainės dekoracijos. Tai, kad paveikslas yra originalas, nieko nereiškia.